Pradžia » Metodika » Jaunimo sielovada Kauno arkivyskupijoje pagal II Sinodo dokumentų nutarimus

Jaunimo sielovada Kauno arkivyskupijoje pagal II Sinodo dokumentų nutarimus


JAUNIMO SIELOVADA KAUNO ARKIVYSKUPIJOJE PAGAL II SINODO DOKUMENTŲ NUTARIMUS

464. Bažnyčia rūpinasi jaunimo sielovada sakydama, kad Bažnyčia turi daug ką pasakyti jaunimui, jaunimas – Bažnyčiai. Abipusis dialogas, turintis vykti nuoširdumo, atvirumo ir drąsos atmosferoje, palengvins kartų susitikimą ir mainus, o Bažnyčiai ir visuomenei tai bus turtingumo ir jaunystės šaltinis. Ji yra pasiųsta visiems žmonėms skelbti Gerąją Naujieną, tačiau ypatingą dėmesį nori teikti jaunimui, nes jaunimas yra Bažnyčios Viltis. Jaunuoliai nepaprastai įtakingi šiandieninei visuomenei, todėl Bažnyčia mato savo kelią į ateitį jaunime, ji įžvelgia juose savo pačios atspindį ir savo pašaukimą į palaimintą jaunatviškumą, kuriuo ji nuolat džiaugiasi, kaip Jėzaus Dvasios rezultatu.

465. Jaunimo sielovada Kauno arkivyskupijoje yra jaunų žmonių palydėjimas susitikimui su Jėzumi Kristumi. Tai yra dvasinis vadovavimas jauniems žmonėms, siekiant jų asmeninio ryšio su Kristumi, kur Bažnyčios bendruomenė padeda jaunuoliams apsispręsti tikėti palydint juos krikščioniško gyvenimo keliu.

466. Todėl jaunimo sielovados uždaviniai yra: ugdyti jaunuose žmonėse brandų tikėjimą, įjungti juos į gyvą bendruomenę su Bažnyčia, padėti pasirinkti vietą ir užduotį Bažnyčioje bei pasaulyje ir parengti jaunimą apaštalavimui.

467. Pagrindinis vaidmuo jaunimo sielovadoje tenka jaunų žmonių evangelizacijai. Ji pasireiškia švenčiant liturgiją, skelbiant Gerąją Naujieną, atsiliepiant į būtiniausias jaunų žmonių reikmes, bei ugdant jaunų žmonių krikščionišką bendruomenę.

468. Jaunimo sielovada yra neatsiejama bendrosios sielovados dalis. Tuo pačiu jaunimo sielovada yra suprantama kaip specialioji bažnyčios sielovada, kuri vykdoma atsižvelgiant į jaunimo situaciją, visuomenines tendencijas ir jaunimo poreikius vietos bendruomenėje, skaitant laiko ženklus.

469. Jaunimo sielovada aprėpia platų Bažnyčios veiklos, skirtos jaunimui, lauką: parapijinę katechezę, tikybos pamokas mokykloje, studentų sielovadą aukštosiose mokymo įstaigose, jaunimo veiklą parapijose, dekanatuose ir arkivyskupijoje, tai pat katalikiškose organizacijose bei katalikiškų judėjimų, vienuolijų ir kitų, su Bažnyčia susijusių, organizacijų ir institucijų iniciatyvas.

470. Jaunimo sielovada apima ne tik katechezę parapijoje, mokykloje, aukštosiose ir aukštesniosiose mokymo įstaigose, bet ir jaunimo veiklą kuri pagrįsta paties jaunimo iniciatyva, savanorišku dalyvavimu ir yra orientuota į jaunimo laisvalaikį.

471. Jaunimo sielovada yra skirta: 12 – 15 m. paaugliams, 16 – 20 m. jaunuoliams ir 21 – 30 m. jauniems suaugusiems. Vykdant jaunimo sielovadą svarbu atsižvelgti į skirtingo amžiaus grupes, nes jų branda ir poreikiai ženkliai skiriasi.

Jaunimo sielovados vykdymo lygmenys, veiklos formos ir tikslai

472. Kauno arkivyskupijoje bendroji jaunimo sielovada vykdoma parapijose, o taip pat dekanatų bei arkivyskupijos lygmeniu. Dekanato ir arkivyskupijos institucijos, remdamosi subsidiarumo principu, atlieka tokį jaunimo sielovados darbą, kurio atskira parapija nepajėgtų atlikti ir kuris padėtų sustiprėti parapijų bendruomenių veiklai. Taip pat svarbų vaidmenį jaunimo sielovadoje atlieka kiti visoje Lietuvoje veikiantys bažnytiniai judėjimai ir katalikiškos jaunimo organizacijos.

Parapijų lygmuo

473. Pagrindinė jaunimo sielovados vykdymo vieta – parapijos bendruomenė. Joje jaunimo sielovada yra tik tada, jei joje pastoviai veikia bent viena jaunimo grupė, kurioje jauni žmonės gali drauge ugdyti savo tikėjimą, dalyvauti bendruomenės gyvenime ir mokytis apaštalauti. Todėl ši veikla turi turėti atsakingą asmenį, vietą ir reguliarų susitikimo laiką. Didesnėse parapijose turėtų veikti daugiau jaunimo grupių. Šios grupės turi būti atviros visam parapijos jaunimui ir jaunimui už jos ribų.

474. Parapijos bendruomenė turi teikti jauniems žmonėms galimybę per Krikšto, Atgailos, Eucharistijos ir Sutvirtinimo Sakramentus įsilieti į tikinčiųjų bendruomenę ir dalyvauti jos gyvenime. Todėl pasirengimo pirmajai Komunijai, o ypač Sutvirtinimo Sakramentui metu, svarbu pristatyti jauniems žmonėms (ir jų tėvams) parapijos jaunimo grupių veiklą ir paraginti juos įsitraukti.

475. Dievo Žodžio skelbimas ir dalyvavimas sakramentiniame Bažnyčios gyvenime yra esminis jaunimo sielovados aspektas. Parapijoje turi būti sudarytos sąlygos jaunimui giedoti Šv. Mišiose, skaityti skaitinius ir bendruomeninę maldą, patarnauti prie altoriaus, net jei parapijoje nėra poreikio ar galimybių švęsti Šv. Mišias skirtas jaunimui.

476. Būtina sudaryti sąlygas jaunimui parapijos bendruomenėje mokytis liudyti savo tikėjimą apaštalaujant žodžiu ir gailestingumo darbais. Tokia veikla vykdoma bendradarbiaujant su švietimo ir ugdymo įstaigomis, socialinės pagalbos organizacijomis, bei kitomis organizacijomis.

477. Nuolatinę jaunimo sielovados veiklą parapijoje būtina papildyti periodiniais renginiais, kad jaunimo grupė gyvuotų ir į ją galėtų įsijungti naujų žmonių. Rekomenduotina bendrauti su bendraminčiais iš kitų parapijų. Tam tikslui pasitarnauja rekolekcijos, piligriminės kelionės, stovyklos, seminarai, kultūriniai renginiai, sporto varžybos, dalyvavimas dekanato, arkivyskupijos, Lietuvos ir tarptautiniuose renginiuose, atlaidų proga organizuojamuose šventiniuose renginiuose. Parapijos sielovadininkai turi skatinti jaunimą dalyvauti, laiku ir tinkamai informuoti, bei esant reikalui suteikti būtiną paramą.

478. Jaunimo grupė parapijoje turi turėti savo vadovą (toliau – jaunimo vadovas), kuris yra parapijos klebono patvirtintas asmuo. Jo užduotis, bendradarbiaujant su parapijos klebonu, organizuoti ir koordinuoti jaunimo veiklą, teikti informaciją, palaikyti grupės gyvastingumą. Jis turi padėti jaunimui organizuoti renginius, bei palaikyti ryšius su dekanato jaunimo centru.

479. Jaunimo veikla parapijoje turi būti savanoriška, savarankiška ir pagrįsta aktyviu dalyvavimu. Todėl jaunimui turi būti sudarytos sąlygos organizuoti renginius savarankiškai, padedant parapijos jaunimo vadovui (-ams).

480. Būtina parapijos jaunimo grupių vadovą ar paties jaunimo atstovą (atstovus) įtraukti į parapijos pastoracinės tarybos sudėtį. Tuo būdu bendruomenė geriau įsigilins ir atsižvelgs į jaunų žmonių situaciją, o šie labiau susipažins su pastoracinės veiklos organizavimu, prisiims daugiau atsakomybės už parapijos misiją, įgis bendrų klausimų svarstymo patirties.

481. Jaunimo veikla parapijoje turi turėti metinį veiklos planą, kurį suderinus patvirtina parapijos pastoracinė taryba.

482. Klebono ir kitų parapijoje dirbančių kunigų palaikymas ir dėmesys jaunimo sielovadai turi išskirtinę svarbą.

Dekanato lygmuo

483. Kadangi parapijų galimybės plėtoti jaunimo veiklą yra nevienodos, pagalbinis vaidmuo tenka dekanato jaunimo centrui. Dekanatas turi turėti už jaunimo sielovadą atsakingą asmenį – dekanato jaunimo centro vadovą. Centro vadovas, pasitelkdamas aktyvius jaunimo savanorius, organizuoja dekanato jaunimo centro veiklą. Svarbiausios Centro užduotys: bendradarbiaujant su parapijų klebonais aktyvinti jaunimo sielovadą parapijose, skatinti parapijų jaunimo grupių vadovų ir lyderių bendradarbiavimą, teikti jų veiklai svarbią informaciją, duoti naujų impulsų jaunimo veiklai parapijose, organizuoti ir koordinuoti renginius viso dekanato jaunimui (pvz., dekanato jaunimo dienas, rekolekcijas).

484. Dekano teikimu, dekanato jaunimo centro vadovą tvirtina arkivyskupas. Apie paskirtą dekanato jaunimo centro vadovą dekanas informuoja KAJC.

485. Už jaunimo sielovadą dekanate atsakingas asmuo, bei parapijų jaunimo veiklos vadovai sudaro dekanato jaunimo sielovados tarybą, kuri bent kartą per metus turi organizuoti dekanato parapijų jaunimo vadovų ir atstovų susirinkimą. Jo metu planuojama metinė veikla, suplanuojami bendri renginiai dekanate, aptariama dekanato jaunimo situacija ir aktualijos.

486. Dekato jaunimo centro vadovas, pasitelkdamas parapijų jaunimo vadovus ir jų bendradarbius, pasitaręs su kitomis dekanato institucijomis (Katechetikos, Šeimos centrais ir Caritas) parengia dekanato jaunimo sielovados metų veiklos planą, kurį suderina su vietos dekanu bei informuoja Kauno arkivyskupijos jaunimo centrą.

487. Dekanato kunigai turi išrinkti kunigą, atsakingą už jaunimo sielovadą dekanate. Jis patvirtinamas arkivyskupo. Jo užduotis yra kuruoti dekanato jaunimo sielovadą, bendradarbiaujant su dekanato jaunimo centru ir dekanato pastoraciniu centru.

Arkivyskupijos lygmuo

488. Jaunimo sielovados vykdymu visoje vyskupijoje rūpinasi arkivyskupo paskirtas Jaunimo centro vadovas. Šią užduotį įgyvendinti jam padeda Kauno arkivyskupijos jaunimo centre (KAJC) dirbantys kompetentingi darbuotojai – referentai ir pastoraciniai bendradarbiai – savanoriai.

489. Pagrindiniai KAJC uždaviniai – organizuoti jaunimo sielovadą arkivyskupijoje, rengti jaunimo sielovados strategiją, koordinuoti jaunimo sielovadą dekanatų lygmeniu, teikti informaciją, inicijuoti įvairias akcijas arkivyskupijos lygmeniu, organizuoti parapijų ir dekanatų jaunimo vadovų bei lyderių tobulinimosi seminarus, konsultuoti juos, organizuoti jaunimo sielovados konferencijas, tai pat renginius visos arkivyskupijos jaunimui, bendradarbiauti su kitų vyskupijų jaunimo centrais, atstovauti katalikiško jaunimo interesus santykiuose su valstybės ar savivaldybių institucijomis, koordinuoti pasirengimą Lietuvos bei pasaulio Jaunimo dienoms. Taip pat KAJC palaiko glaudų ryšį su kompetetinga Kurijos institucija.

490. Jaunimo centro vadovas priklauso Kauno arkivyskupijos pastoracinei tarybai. Jis yra atsakingas už arkivyskupijos jaunimo sielovados organizavimą ir ryšio su kitomis katalikiškomis organizacijomis bei judėjimais palaikymą derinant kartu su jais bendrą arkivyskupijoje vykdomą jaunimo sielovadą.

Kitos jaunimo sielovados struktūros

491. Kitomis darbo su jaunimu formomis laikytinos katalikiškos organizacijos ir judėjimai, kurie siekia tik jiems būdingų tikslų, veikia pagal patvirtintus įstatus, turi savo valdymo organus ir finansinį savarankiškumą. Kadangi savo struktūra, veikla ir patirtimi jie dažnai pranoksta vienos parapijos, dekanato ar vyskupijos ribas, todėl jaunimo sielovadininkas ir jaunimo veiklos vadovai turi bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas organizacijų ir judėjimų iniciatyvoms įsilieti į parapijos, dekanato ar visos arkivyskupijos pastoracinę veiklą, tuo pačiu pripažįstant šių organizacijų ir judėjimų veikimo autonomiškumą.

492. Katalikiškos organizacijos ir judėjimai organizuodami jaunimo sielovadą bendradarbiauja su KAJC, aptardami ir drauge koordinuodami jaunimo sielovados iniciatyvas vykdomas Kauno arkivyskupijoje.

Jaunimo sielovados vykdytojai

493. Atsakomybė už jaunimo tikėjimo ugdymą tenka sielovadininkams. Tačiau Vatikano II Susirinkimas primena ir tai, kad pirmaisiais ir betarpiškais jaunimo apaštalais turi tapti patys jauni žmonės per savo asmeninę apaštalinę veiklą savo bendraamžių grupėje. Todėl jaunimas yra jaunimo sielovados ir objektas ir subjektas.

494. Kunigų tikėjimo liudijimas darbe su jaunimu yra ypač svarbus. Todėl reikia ieškoti galimybių asmeniniam jaunuolių susitikimui su kunigais. Siekiant didesnės jaunimo sielovados apimties ir tęstinumo, kunigams svarbu pasitelkti jaunimo vadovus, kuriais gali būti parapijų katechetai, referentai, tikybos mokytojai ar kiti tam darbui pasirengę asmenys.

495. Jaunimo vadovas – tai pasiekęs tikėjimo brandą asmuo, dirbantis su jaunimo grupe (grupėmis) parapijoje, dekanato ar vyskupijos institucijoje, katalikiškoje organizacijoje ar judėjime. Savo darbe jaunimo vadovas, nuolat ugdydamasis ir grįsdamas savo veiklą motyvu dirbti su jaunimu Bažnyčios labui, turi remtis katalikiškomis vertybėmis, būti kūrybingas, iniciatyvus, savarankiškas ir matantis jauną žmogų ryšyje su jo šeima, bendraamžiais bei mokykla.

496. Jaunimo vadovai turi turėti tikėjimo dalyko išmanymo, vadovavimo, projektinio darbo, bendravimo, bendradarbiavimo, bei darbo su jaunimo grupe kompetencijas. Pagal jų turimas kompetencijas ir esamas sąlygas jie vykdo jaunimo pastoraciją konkrečioje parapijos, dekanato ar arkivyskupijos centro aplinkoje. Jaunimo vadovai turi sudaryti sąlygas ugdytis šalia savęs kitiems jaunimo vadovams, kuriems reikalui esant galėtų perduoti savo pareigas.

497. Jaunimo vadovas turi rūpintis ir savo dvasiniu ir dalykiniu tobulėjimu, kad galėtų išlaikyti jaunimo darbe motyvaciją, kūrybiškumą ir iniciatyvą. Jaunimo pastoraciją vykdanti struktūra (parapija, dekanatas, arkivyskupija) yra atsakinga už sąlygų jaunimo vadovo tobulėjimui sudarymą.

498. Vienas svarbiausių uždavinių jaunimo vadovams yra ugdyti jaunų žmonių atsakomybę prisiimant tikėjimo reikalavimus, išmokinant juos dalintis savo sugebėjimais ir talentais, stengiantis jiems pavesti atlikti įvairias tarnavimo kitam žmogui užduotis.

499. Jaunimo lyderiai – tai aktyviausi jaunimo grupės nariai, kuriuos būtina įtraukti į pastoracinę veiklą ir suteikti jiems praktinės veiklos bei apaštalavimo tarp bendraamžių įgūdžių (principu “jaunimas – jaunimui”).

500. Jaunimo grupių vadovų ir jaunimo lyderių ugdymu Kauno arkivyskupijoje rūpinasi Kauno arkivyskupijos jaunimo centras, bendradarbiaudamas su dekanatų jaunimo ar pastoraciniais centrais. Įvertinęs poreikį, sielovadininkų ir jaunimo vadovų pageidavimus, KAJC parengia kasmetinę seminarų programą, apie kurią tinkamai informuoja visus jaunimo pastoracijoje dirbančius asmenis. Būtina pasinaudoti ir jaunimo vadovų ir lyderių ugdymo programomis kurias rengia kitos krikščioniško švietimo ir ugdymo institucijos, katalikiškos organizacijos ir judėjimai.

501. Asmenys, kuriems yra pavestas sielovadinis darbas ir jaunimo ugdymas, turi prisiminti, kad jauni žmonės kritiškai stebi suaugusiųjų tikėjimo ir gyvenimo praktiką. Ugdytojai turi būti “visuomet pasiruošę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie (jumyse) gyvenančią viltį” (1 Pt 3,15) ir liudyti Evangeliją savo pavyzdžiu. Būdami jaunuolių tikėjimo ir gyvenimo bendrakeleiviai, jie turi šiuolaikiškai atskleisti Bažnyčios tradicijos lobius ir atverti jauniems žmonėms krikščioniško pašaukimo bei gyvenimo perspektyvą savo asmeninio tikėjimo liudijimo pagrindu.

Bendradarbiavimas su kitomis sielovados sritimis

502. Jaunimo sielovada apima įvairias jaunuolių gyvenimo sritis: šeimą, mokslą ir studijas, profesinį pasirengimą, laisvalaikį, sveikos gyvensenos būdus, neformalų ir pilietinį ugdymą bei kt. Todėl jaunimo vadovams bei sielovados bendradarbiams būtina bendradarbiauti su kitomis sielovadoje dirbančiomis institucijomis, kurios vykdo katechetinę, evangelizacinę, šeimų sielovados ir socialinę veiklas.

503. Parapijose tokį bendradarbiavimą organizuoja jaunimo vadovas, padedant parapijos pastoracinei tarybai, dekanatuose – dekanato jaunimo centro vadovas, padedant dekanato sielovados centrui, arkivyskupijos lygmeniu – Jaunimo centro vadovas kartu su KAJC, bendradarbiaujant su atitinkamomis Kurijos struktūromis.

504. Jaunimo vadovai ir sielovados bendradarbiai, institucijos ir organizacijos turi bendradarbiauti su tikybos mokytojais padedant jiems organizuoti po pamokinę veiklą, rengiant rekolekcijas, seminarus, šventes, piligrimines keliones. Tokiu būdu mokiniai yra pakviečiami įsijungti į parapijos jaunimo veiklą, bei kitų jaunimo organizacijų veiklas.

505. Arkivyskupijos Jaunimo centro vadovas, padedant KAJC, yra atsakingas už bendradarbiavimą su akademinės sielovados atsakingais asmenimis, koordinuojant bendrą veiklą.

506. KAJC bendradarbiauja su Kauno Kunigų seminarija ir yra atsakingas už seminaristų supažindinimą su jaunimo sielovados darbu. Tuo tikslu organizuoja konferencijas bei seminarus. Tai pat KAJC padeda Kauno Kunigų seminarijos auklėtiniams įsitraukti į praktinę jaunimo sielovados veiklą vasaros stovyklose ir kituose jaunimo renginiuose. Prasidedant mokslo metams KAJC ir seminarijos vadovybė suderina bendrų renginių metinį planą. KAJC koordinuoja kitų jaunimo sielovados institucijų bendradarbiavimą su Kauno Kunigų seminarija. Katalikiškos jaunimo organizacijos ir judėjimai, norėdami bendradarbiauti su seminarija, apie tai turi informuoti KAJC.

Bendradarbiavimas su pasaulietinėmis jaunimo ugdymo institucijomis ir organizacijomis

507. Jaunimo ugdymas yra ir Bažnyčios, ir valstybės uždavinys. Bažnyčios pareiga padėti jaunimui atrasti ir išsiugdyti religines bei dorovės vertybes. Valstybės pareiga padėti tėvams parengti savo vaikus savarankiškam ir pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje, t.y. suteikti išsilavinimą, profesiją, darbą, būstą bei išmokyti aktyviai dalyvauti demokratinėje ir pilietinėje visuomenėje.

508. Kauno arkivyskupijos jaunimo sielovadoje dirbantys asmenys, institucijos ir organizacijos turi bendradarbiauti su atitinkamo lygmens valstybės ir ypač savivaldybių jaunimo politikos skyriais.

509. KAJC darbuotojai palaiko nuolatinį ryšį su Kauno miesto jaunimo reikalais besirūpinančiomis valstybinėmis struktūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. KAJC atstovauja katalikiško jaunimo interesus, informuoja parapijų jaunimo vadovus, bei akademinės studentų sielovados darbuotojus apie jaunimo veiklos (projektų) finansavimo galimybes, konsultuoja rengiant paraiškas, įgyvendinant projektus ir rengiant ataskaitas.

510. Kauno miesto parapijoms bendradarbiauti su Kauno miesto savivaldybe padeda KAJC. Kauno II, Jonavos, Kėdainių, Ukmergės, Raseinių ir Jurbarko dekanatų parapijoms bendradarbiauti su atitinkamos savivaldybės jaunimo politikos struktūromis ir pareigūnais padeda tų dekanatų už jaunimo sielovadą atsakingi asmenys. Reikiamą informaciją ir konsultavimą jiems teikia KAJC darbuotojai.

511. KAJC nuolat rūpinasi jaunimo vadovų ir sielovados bendradarbių kompetencija, padedančia jiems sėkmingai panaudoti valstybės ir savivaldybių pagalbą katalikiško jaunimo ugdymui.

Parama jaunimo sielovadai

512. Sėkmingos jaunimo sielovados vykdymui reikalingos tinkamos materialinės sąlygos, kuriomis turi pasirūpinti jaunimo sielovadą vykdančios struktūros: parapijos, dekanatai ir arkivyskupija. Katalikiškos organizacijos ir judėjimai savo veiklos finansavimą tvarko savarankiškai, nors pagal atskirus susitarimus gali gauti pagalbą iš minėtų struktūrų, ypač kai prisideda prie arkivyskupijos jaunimo sielovados vykdymo.

513. Parapijos, dekanatai ir arkivyskupijos institucijos rūpinasi, kad jų turimos patalpos būtų prieinamos ir jaunimui, pritaikant jas jaunimo poreikiams. Esant galimybėms atsakomybė už šių patalpų priežiūrą perduodama jaunimo vadovui.

514. Jei parapija ar dekanatas neturi jaunimo renginiams tinkamų patalpų, atitinkamai parapijos klebonas ar dekanas pasirūpina, kad katalikiškas jaunimas galėtų vykdyti savo veiklą kitose tame mieste ar rajone jaunimo veiklai tinkamose patalpose: mokykloje, kultūros centre ar privačiose erdvėse, iš anksto suderinant renginių planą, patalpų naudojimo sąlygas ir tvarką.
515. Parapijos finansuoja parapijinę jaunimo veiklą. Dekanatų jaunimo renginius finansuoja to dekanato parapijos, o esant galimybei padeda Kauno arkivyskupijos jaunimo centras. Arkivyskupijos kurija remia Kauno arkivyskupijos jaunimo centrą ir renginius skirtus visos arkivyskupijos jaunimui.

516. Jaunimo sielovados finansavimui naudojami ištekliai yra: vietinių ir užsienio katalikų bendruomenių lėšos, valstybės ir savivaldybių teikiama finansavimo jaunimo veiklos projektams parama, kuri skiriama bendražmogiškų vertybių ir demokratinių bei socialinių kompetencijų ugdymui, jaunimo nusikalstamumo bei žalingų įpročių prevencijai ir užimtumui, taip pat užsienyje esantys jaunimo politiką remiantys fondai bei geranoriškai nusiteikę privatūs aukotojai ir verslo įmonės.

517. Būtina užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, teisingą apskaitą, laiku parengti ataskaitas ir tinkamai padėkoti rėmėjams. Vadovai, dar prieš vykdant projektą, dėl lėšų naudojimo tvarkos konsultuojasi su kompetentingomis Kauno arkivyskupijos kurijos institucijomis, pvz., Ekonomo tarnyba ar KAJC. Tai padės išvengti galimų nesklandumų, kurie galėtų stabdyti jaunimo veiklos plėtrą ir sukelti rėmėjų bei viešosios nuomonės nepasitikėjimą Bažnyčia.

518. Vykdant nuolatinę ir platesnės apimties jaunimo veiklą, gaunant projektinį finansavimą iš įvairių pasaulietinių šaltinių, rekomenduotina steigti nevyriausybinę organizaciją ir veikti jos pagalba. Tokiu atveju būtina konsultuotis su KAJC, gauti klebono ar dekano rekomendaciją bei Kauno arkivyskupo pritarimą.

519. Parapijos pastoracinėje taryboje reikia patvirtinti atitinkamą biudžetą metiniam parapijos jaunimo veiklos planui. Su šiuo planu reikia supažindinti jaunimo vadovus ir lyderius (jei jie nėra pastoracinės tarybos nariai). Šį planą, esant svarbiai priežasčiai, galima metų eigoje koreguoti. Siekiant užtikrinti jaunimo sielovados nuoseklumą, reikia įtraukti jaunimo vadovus ir lyderius į veiklos bei finansinių išteklių planavimą.

520. KAJC kasmet parengia ateinančių metų pastoracinės veiklos planą, numatomo biudžeto projektą, jį pateikia kompetetingai Kurijos institucijai ir drauge aptaria. Taip pat metų pradžioje pateikia sielovadinę ir finansinę ataskaitą už praėjusius metus. Dekanato lygmeniu atsiskaitoma dekanui.

521. KAJC darbuotojų darbas yra apmokamas iš arkivyskupijos bendro biudžeto. Dekanatuose bei parapijose dirbančių jaunimo vadovų darbas yra apmokamas pagal to dekanato ar parapijos galimybes arba vykdomas savanoriškumo pagrindu. Jei parapijoje yra keletas jaunimo grupių, apmokamas turi būti visos jaunimo veiklos koordinatoriaus darbas.

Scroll To Top